Šie paveikslai yra sukurti kitai santvarkai;

Jų tapymo procesas yra beveik toks pat kaip nieko nedarymas. Bet tam, kad visai nieko neveiktum taip pat turėtų būti kita santvarka.

Kažką veiki, kai neturi idėjų veikti kažko kito. Tapai savo studijoje, tapai tamsoje, vairuoji taksi, eini pasivaikščioti. Tai grynas blefas, toks grynas, kad tai daugiau nebėra blefas.

Panašiai kaip Thomas Philipps universalinės parduotuvės – pirmos savitarnos parduotuvės Lietuvoje – atidarymas 1994 m. Iki tol prekės turėjai paprašyti kasoje ir pardavėjas tau ją paduodavo iš lentynos esančios už jo.

Savitarna pakeitė požiūrį į prekes parduotuvėse.

Šie paveikslai niekada nebuvo pamesti ar netinkami, jie visi yra čia, nutapyti Thomo Philippso firminiais dažais, visi sukurti tam, kad būtų kitoje sistemoje.

Po paskutinio „Stranger Things“ („Keisti dalykai“) sezono premjeros, daugumai jį mačiusių įstrigo jo pagrindinė lokacija: Starcourt parduotuvė – rekviem Amerikietiškam prekybos centrui; vieta, kur gali nutikti bet kas, ir erdvė, turėjusi ypatingą vaidmenį daugelyje 9-ojo dešimtmečio siaubo filmų. TV seriale, kurio pagrindinis variklis – nostalgija ir sentimentai, prekybos centras tapo ne tik vieta, skirta laiko praleidimui, ar realybės simuliakru, bet ir savarankiška civilizacija: sovietų priedanga didžiulei požeminei bazei, kurioje tyrinėjama „Upside Down“ – realybei artima paralelinė visata, apgyvendinta monstrų. Realiame gyvenime, gerokai anksčiau nei išaugo prekyba internetu, prekybos centrai buvo žinomi kaip turintys ypatingą galią pakeisti dalykų kryptį, pavyzdžiui, įsiterpti į mažesnių miestų kasdienybę, versti smulkius verslus užsidaryti ir keisti vietinių gyventojų įpročius. Taigi, nuo pat jų atsiradimo, prekybos centrai buvo ir paralelinės visatos, talpinančios daug potencialo įvykti skirtingoms sąveikoms, ir įsibrovėliai, galintys nulemti politines ir ekonomines interakcijas mikro- ir makro - lygmenyse. Universalinės parduotuvės ir supermarketai – didelių prekybos centrų pirmtakai ir seneliai – funkcionavo panašiai: tarsi kelionių tikslai, apibrėžiantys individualias praktikas bei veikiantys patys savaime.

 

Dirbame jums daugiau nei 30 metų -- tai Thomas Philipps.

1986 m. pradėję savo kelią kaip maža prekybos įmonė su penkiais darbuotojais ir dvejomis parduotuvėmis, šiandien penkiuose mūsų  logistikos ir administracijos sektoriuose dirba  daugiau nei 600 darbuotojų. Mūsų parduotuvėse dirba dar 2500 darbuotojų. Nesvarbu, ar tai sodas, namų ūkis, hobis ar jūsų augintinis: kiekvieną savaitę mes susiduriame su iššūkiu pateikti jums unikalų asortimentą su patraukliais pasiūlymais. Kas savaitę naują brošiūrą rasite mūsų pagrindiniame puslapyje, „Facebook“ ir, žinoma, šviežiai atspaustą savo pašto dėžutėje.

Dažnai tai pasakojimas – priešistorė – užgožiantis tam tikros aplinkos patirtį. Mes pasakojame istorijas. Labiau nei dalinamės informacija. Mes auginame pokalbį, projektuojame jį klausytojui, tol kol jis įgyja darnumą, kurio iki tol nebuvo, kurio netrukus nebebus. Tai kaip gebėjimas įkvėpti momentines epifanijas.

Buvo ankstyvas birželio rytas. Kelios dienos prieš tai, kai ėjome prie upės. Matėme per žolę šliaužiančią gyvatę. Kiti tuo nepatikėjo, bet mes žinome, ką matėme. G pasitiko mus savo studijoje. Paklausėme apie keletą įrėmintų paveikslų kampe. Jis atsakė, kad jie sukurti pardavimui. Štai kodėl jie yra „mieli“. Kambaryje buvo daug kūrinių. Serija, nutapyta tamsoje. Kita serija – daugiausiai monochrominių paveikslų ant popieriaus, sluoksniai ant sluoksnių spalvų tam, kad sukurtų galutini įspūdį; dauguma jų buvo su daug dažo, kas suteikė paveikslams minkštumo.  Mes išskleidėme šimtus (gal daugiau) nedidelių juodai baltų piešinių ant grindų. Pradėjo skleistis kažkoks pasakojimas. G pasakė, „Aš taip pat galiu jums parodyti šiuos, ir šiuos“.

Pro langą  G ir L pamatė savo seną dėstytoją privažiuojantį automobiliu.

L paklausė, „tai perki dažus Thomas Philipps“?

Gyčio Aštrausko parodos lankymo valandos: penktadieniais 18 - 20 val.

arba susitarus: info@montostattoo.ltRėmėjas: Lietuvos kultūros taryba